12 Žingsnių ir 12 Tradicijų

12 Žingsnių

1. Prisipažinome, kad esame bejėgiai prieš maistą ir kad mūsų gyvenimas tapo nevaldomas.

2. Įsitikinome, kad tik galingesnė už mus pačius Jėga gali grąžinti mums sveiką mąstymą.

3. Nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo, kaip mes Jį suprantame, globai.

4. Nuodugniai ir be baimės atlikome sąžinės sąskaitą.

5. Prisipažinome Dievui, sau ir kitam žmogui visą teisybę apie savo paklydimus.
6. Galutinai pasirengėme, kad Dievas pašalintų mūsų būdo trūkumus.
7. Nuolankiai Jo prašėme tuos mūsų trūkumus pašalinti.
8. Sudarėme sąrašą visų žmonių, kuriuos skriaudėme, ir pasiryžome skriaudas atitaisyti.
9. Kur galėdami, asmeniškai atitaisėme skriaudas žmonėms, išskyrus atvejus, kai tuo būtume
pakenkę jiems ar kam nors kitam.
10. Nuolatos stebėjome save ir jei būdavome neteisūs, tuoj pat prisipažindavome klydę.
11. Malda ir meditacija siekėme stiprinti sąmoningą ryšį su Dievu, kaip mes Jį suprantame, melsdami vien sugebėjimo pažinti Jo valią mums ir stiprybės ją vykdyti.
12. Šių žingsnių dėka dvasiškai pabudę, mes stengėmės perduoti tą žinią kitiems kompulsyviems valgytojams ir visada gyventi pagal šias nuostatas.

12 Tradicijų

I. Svarbiausia turėtų būti mūsų bendra gerovė, kiekvieno gijimas priklauso nuo AP vienybės.
II. Mūsų grupės veikloje yra tik vienas aukščiausias autoritetas – mylintis Dievas, koks jis pasireiškia mūsų grupės sąmonėje. Mūsų patikėtiniai mums tarnauja, bet mūsų nevaldo.
III. Vienintelė sąlyga tapti Anoniminių Persivagytojų bendrijos nariu – noras sustoti valgyti kompulsyviai.
IV. Kiekviena grupė turėtų veikti savarankiškai, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami reikalai, susiję su kitų grupių ar visos AP bendrijos veikla.
V. Kiekvienos grupės pagrindinis tikslas – perduoti savo patirtį dar kenčiančiam kompulsyviam valgytojui.
VI. Nė viena AP grupė neturėtų remti, finansuoti jokios jai artimos įstaigos ar pašalinės organizacijos nei leisti naudotis Anoniminių Persivalgytojų vardu, kad pinigai, nuosavybės ar garbės reikalai nenukreiptų mūsų nuo pagrindinio tikslo.
VII. Kiekviena AP grupė turėtų išsilaikyti pati, atsisakydama pašalinių įnašų.
VIII. Anoniminių Persivalgytojų bendrija visada turėtų likti neprofesionali, tačiau mūsų tarnybos gali samdyti reikiamus darbuotojus.
IX. AP draugija niekada neturėtų būti griežtai organizuota, tačiau mes galime steigti tarnybas ar komitetus, tiesiogiai atsakingus tiems, kam tarnauja.
X. Anoniminiai Persivalgytojai nereiškia savo nuomonės pašaliniais klausimais, todėl AP vardo nederėtų traukti į viešus ginčus.
XI. Mūsų bendravimas su visuomene grindžiamas labiau idėjų patrauklumu negu įtikinėjimu. Žiniasklaidoje visada privalome išsaugoti asmens anonimiškumą.
XII. Anonimiškumas yra visų mūsų tradicijų dvasinis pamatas, nuolat primenantis, kad šios nuostatos svarbiau už asmenybes